slėpūnas

slėpū̃nas, -ė smob. (2) 1. NdŽ kas šalinasi, vengia kitų, retai rodosi žmonėse. 2. kas slepia, daro kitiems nematomą: Kepurė slėpū̃nė (pasakoje – magiška kepurė, kurią užsidėjęs tampa nematomas) BŽ616.